Tradicinių amatų gaivinimas Jonavos rajone
2015-11-13
Apie projektą informuoja Jonavos krašto muziejaus etnokultūros specialistė, projekto vadovė Rasa Libienė:
Jonavos krašto muziejaus darbuotojai pradėjo vykdyti Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Tradicinių amatų gaivinimas Jonavos rajone“. Projekto partneriai : Jonavos rajono Abraomo Kulviečio, Barupės mokyklos, Jonavos rajono Užusalių, Šveicarijos, Upninkų, Bukonių, Panoterių Petro Vaičiūno pagrindinės mokyklos, Jonavos rajono Žeimių mokykla – daugiafunkcis centras. Projekto tikslinė grupė – 1 -10 klasių moksleiviai. Projekto tikslas – skatinti tradicijų perėmimą per inovatyvų ir gyvą mokymąsi. Vykdomose projekto veiklose dalyvaus 700 Jonavos rajono moksleivių. Visose mokyklose sudarytos sąlygos integruoti etnokultūrines veiklas į dailės ir technologijų pamokas.
Pirmajame projekto vykdymo etape 2015 m. spalio – lapkričio mėnesį numatyti šiaudinių sodų rišimo, keramikos, žvakių liejimo užsiėmimai. 2016 m. vasario – kovo mėnesį mokysime vaikus marginti kiaušinius vašku, austi ir pinti juostas, demonstruosime senąsias žaislų gamybos technologijas. Gegužės mėnesį visus projekto dalyvius pakviesime į Jonavos krašto muziejaus Tautodailės ir amatų centrą dalyvauti baigiamajame renginyje „Amatų kiemas“. Svečiai ir Jonavos krašto tautodailininkai, sertifikuoti tautinio paveldo produkto gamintojai demonstruos tradicinį audimą, verpimą, vytinių, pintinių bei rinktinių juostų audimą, šiaudinių sodų rišimą, riešinių mezgimą, pynimą iš vytelių, verbų rišimą, žvakių liejimą, puodininkystės, medžio drožybos, kalvystės amatus. Renginyje bus eksponuojami moksleivių kūrybiniai darbai, skambės tradicinė ir šiuolaikinė muzika. Bus surengta fotografijų, įamžinusių gražiausias projekto akimirkas, paroda, demonstruojama filmuota projekto medžiaga.
Norime, kad mokiniai pažintų ir vertintų savo krašto etninę kultūrą, kad suvoktų ją ne kaip sustabarėjusį, o kaip atsinaujinantį reiškinį. Skatiname mokinius įgytas žinias ir įgūdžius sieti su gyvenimo praktika. Siekiame, kad projekto metu pagamintus tautodailės dirbinius mokiniai galėtų panaudoti kasdieniame gyvenime, savo buityje, todėl mokiname nulieti žvakę ir skatiname uždegti ją ant protėvių kapo, prisiminti ar sužinoti jų vardus, nuveiktus darbus. Rodome, kaip iš ruginio šiaudo surišti reketuką ir papuošti kalėdinę eglutę klasėje ar namuose. Mokome nulipdyti švilpynę, puodelį, dubenį, nuausti juostą ir panaudoti jį kaip skirtuką knygai ar drabužio detalę. Norime, kad mokiniai pajustų, kiek išminties yra sukaupta tradicinėje mūsų kultūroje. Kiek klaidų galbūt gyvenime išvengtume, jei gebėtume ir norėtume pasinaudoti ta išmintimi. Siekiame, kad amato subtilybes moksleiviai perimtų iš patyrusio meistro rankų, iš jo lūpų, iš jo širdies. Tikime, kad kažkam patirtas kūrybos džiaugsmas taps puikia atsvara įvairioms priklausomybėms, o galbūt kažkam išmoktas amatas taps pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Pravesti pirmieji užsiėmimai mokyklose parodė, kad moksleiviai labai imlūs, atviri savąjai kultūrai, sukauptai etninei patirčiai. Mus nepaprastai džiugino vaikų mandagumas, aktyvumas ir veikla, skatinanti etninės kultūros paveldo išsaugojimą bei gyvosios tradicijos tęstinumą.
