Skautai stovyklavo LS Kauno krašto stovykloje

2015-07-11

Šią vasarą Lietuvos skautijos Kauno krašto stovykla "Dangui, Žemei, Genčiai" vyko Jonavos rajone Bartonių kaime. Stovykloje dalyvauja Jonavos, Kaišiadorių, Kauno rajonų ir Kauno miesto savivaldybių skautai. Programą organizavo LS Kauno krašto Raganų draugovės vyr. skautės ir Stasio Jameikio vyr. skautai.

Stovyklos tema – indėnai. 6-18 metų ir suaugusieji skautai gyvendami šerokių, hopių ir seminolių gentyse domėjosi savo genties indėnų gyvenimo būdu, tradicijomis, žaidė indėniškus žaidimus, šaudė iš lankų ir... kaupė auksą bei... mąstė kaip jo gauti iš kitų genties... Aštuonias dienas ir naktis stovyklautojai gyveno indėniškomis nuotaikomis nepamirštamu nuotykiu, siekdami tikslo – tarnauti Dangui, Žemei, Genčiai...

Seminolių genties simbolis-broliai (brolybė), reiškiantis lygybę ir vieningumą, hopių-delnas (gyvybė), simbolizuojantis žmogaus gyvenimą, gyvybę. Šerokių genties (Šventosios tunto (Jonavos rajono) Medeinės (Bukonių), Panoterių, Užusalių ir Justino Vareikio draugovių skautai) simbolis-lokys (stiprybė) simbolizuoja drąsą, jėgą bei lyderystę. Stovykloje gausiausios genties indėnai įrodė, jog jie-geriausi kovotojai, stiprūs ir vieningi bei geba siekti tikslo pagal iš anksto numatytą strategiją. Visos stovyklos programos metu genčių indėnai kaupė auksą už aktyvumą, vienybę, susitelkimą, pagalbą vienas kitam, kūrybiškumą dalyvaujant kliūčių ruožo trasoje, kūrybinėse dirbtuvėse, skautiškuose žaidimuose, indėnų stalo žaidime, šaudyme iš lanko, vandens programoje, genčių totemų gamyboje, pionierijos statybose. Daug kantrybės ir išradingumo prireikė statant ir apipavidalinant indėnišką tipį, skirtą genties auksui saugoti. Gebėjimu išmoningai išdrožti lokio totemą bei lipdyti dirbinius iš molio auksui sudėti nustebino genties broliai. Iš nulipdytų molinių indų dvigubais dugnais svetimų genčių indėnai negalėjo pagrobti šerokių aukso, nes jo tiesiog nerado. Mugės metu šerokių genties indėnai išradingai prekiavo šerokių nudobto buivolo mėsos sumuštiniais, keptais suktiniais su lokės pienu. Daug dėmesio sulaukė meniškų spalvotų tatuiruočių piešimo ant veidų ir rankų bei leidimo išsirėkti ant šerokio paslaugos. Šerokiai uždirbo labai daug „pinigų“, kurie vėliau buvo konvertuoti į auksą. Kiekvienos genties indėnų pastatytų plaustų varžybose taip pat laimėjo šerokių komanda. Karo tarp indėnų genčių metu apginant savo žemes bei auksą ir saugant savo gyvybes, reikėjo susitelkimo ir strateginio mąstymo. Tačiau šerokiams tai nebuvo sunku. Jie veikė sutelktai ir greitai vykdydami priimtus sprendimus. Taigi, iš anksto numatyta strategija pasiteisino-pagrindinį stovyklos prizą laimėjo šerokiai. Reikia paminėti, kad daugiausiai atakų prieš šerokių auksą buvo surengę hopiai, bet nesėkmingai-labai greit būdavo sugaunami. Šerokiai stebėjosi šios genties indėnų atkaklumu.

Įsiklausydami į ošiantį mišką, įkvėpdami vasaros oro, pajusdami nesustabdomą vėją, vaikai ir paaugliai mokėsi aktyvaus, prasmingo, bendruomeniško gyvenimo, mokėsi pasitikėti savimi, siekti užsibrėžto tikslo, ugdėsi atsakomybę, mokėsi veikti gamtoje analizuodami ją, veikė laikydamiesi principo “po savęs palikti gražiau, nei radau”. Vadovams beliko stebėti ir patarti...

Dalia Autukienė, LS Kauno krašto skautų vadovė

Atgal